Per stikla beganti, zerinti lietu sustingde sarmota ranka. Lapus ant medziu pakeite verkiancio dangaus asaru karoliai. Saule niekaip netamerkia akiu, o dangus sustinges laukia rytojaus. I kuna besibeldziantis saltis ir mintis uzvaldes pesimizmas nepalieka minuciu groziui pajusti. Adventas- tas laikas, kai gera atsisesti ir pagalvoti: kas gero buvo ir gera bus, ka padariau gerai, o ka blogai. Reikia siela isvalyti nuo begalinio rupescio ir liudesio, nuo to, kas tave kankina. Isileisk i sirdi ta grazia serksnota ziema, besiplaikstancia nerupestingomis snaigemis. Lai ji mintis praskaidrina savo tviskancia baltuma ir pajusi, kad taip gera buti tuo, kuo esu ir gera tureti ta, ka turiu. Visiems linkiu savo draugams linkiu susikaupimo, rimties ir pozityviu minciu. Pagalvokim, kad taip gera , kad trurime vieni kitus ir nebukime pikti. Myliu Jus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą