2010 m. lapkričio 25 d., ketvirtadienis

Paskutiniai rudens atokvėpiai

Besibaigiant gražiam rudeniui, susgribau, kad ši bei tą galime pasilikti sau dovanų. O dovanos tokios paprastutės ir akiai mielos, sužavėjusios ne vieną auksarankę.  Taigi aš pasidovanojau pluoštą klevo lapų, kuriais puošiu ne tik savo namus, bet ir dovanoju savo draugams. Visa šeima plušome: vyras rinko lapus, dukra džiovino ir rūšiavo, sūnelis diaugėsi mamos kūrinėliais, o mama sėdėjo ir suko... Suko nuostabias gėlės...



Vėleliau iš šių klevo lapų gėlių gims nuostabios kalėdinės kompozicijos.

Mano pirmieji dekupažo darbeliai

      Atradau naują aistrą... Kol kas bandau, judu, dirbu, o kaip seksis galutiniuose didesniuose darbeliuose-matysis vėliau. Taigi, atradau dar vieną naują aistrą - dekupažą. Maniau, kad velnioniškai brangus malonumas, reikalaujantis daug pastangų ir laiko užsiėmimas. Taip manydama neprašoviau, bet kas svarbiausia ir kas visame šitame džiugina - tai tavo darbo vaisius, tavo kūrybos gelmių apraiška.  Jūsų akims ir teismui pateikiu savo pirmuosius dekupažo darbelius.







Laimingas tas, kuris mato visas gyvenimo spalvas

Laimingas tas, kuris mato visas gyvenimo spalvas